Krematoriumas parodo mūsų tikrąsias šaknis?

Vos tik atsidarė pirmasis krematoriumas Lietuvoje kai kurie labi supyko, kadangi pasak jų, tai visai nelietuviškas dalykas, kurio reikėtų vengti. Jei vakaruose jis tapo populiarus, tai nereiškia, kad ir mūsų šalyje jam pavyks puikiai prisitaikyt. Tačiau štai jau keleri metai krematoriumo teikiamos paslaugos vis labiau populiarėja. Juolab, oficialiai buvo paneigta, kad bažnyčia tam prieštarauja. Netgi priešingai. Įvertinę tai, kad katalikų kapuose yra vis mažiau vietos jie džiaugiasi, kad jo pavyks sutaupyti laidojant tik urnas. Kremavimo paslaugos Kėdainiuose tapo visiškai priimtinos. Kol vieni kartoja, kad tai tikrai krikščioniškas būdas atsisveikinti su atimu žmogumi, kiti mano, kremavimas yra pagoniškas būdas garbingai pasielgti su žmogaus kūnu. Taip kaip yra iš tiesų?

Deginimas – pagoniškas ritualas?

Jei grįžtume į tuos laikus, kai lietuviai buvo baltai pamatytume, kad iš tiesų siekiant pagerbti žmogaus kūną jis buvo deginamas ant aukštų laužų. Dažniausiai taip buvo atsisveikinama su ypač garbingais žmonėmis. Taip krematoriumo paslaugos drąsiai gali būti siejamos su pagonybe net ir tokiu atveju, jei prieš tai katalikų kunigas pasako kokią nors maldą. Lygiai taip pat pažiūrėjus į viduramžius matome, jog krikščionis degino raganas. Taigi, galime drąsiai teigti, kad deginimas sietinas su pagonybe.

O ką galvoja krikščionis?

Krematoriumo paslaugos apima ir kunigo pasamdymą, karališkų giesmių giedojimą. Žinoma, tai yra vienas iš variantų, kadangi apeigos atliekamos pagal tai, kokios religijos žmogus buvo. Stačiatikiai, pravoslavai ar visi kiti taip pat yra laukiami. Taučiau čia bažnyčia visiškai neprieštarauja ir teigia, kad žmogaus deginimas drąsiai turi būti vadinamas krikščionišku ritualu. Dar pirmieji krikščionis taip atsisveikino su savo mirusiaisiais. Na, faktų labai mažai, tačiau prieš vėją papūsti nepavyks.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *